žinočius

žinõčius sm. (2) KŽ žr. 2 žinovas 1: Garbingas vyras Bezzenbergeris, stiprus lietuvystės žinočius, ištarė, kad, lenkams geidžiant suprasti lietuvišką kalbą, reikia vokiškai išsimokinti A1885,207.